#AHAMOMENT: PAULINA APIE TEATRĄ

Įvykis ar akimirka atsiranda ir išnyksta, tačiau vėliau atmintyje vis grįžta ir trikdo tolimesnių įvykių ramybę, teigė Vytautas Berenis. Juk būtent todėl istorija yra tokia svarbi. Mes negalime pamiršti. Turime prisiminimo galią ir daugybę formų jai atskleisti. Savo įkvėpimu dalijasi komandos narė Paulina Urbelytė.
Viena iš meno formų, reprezentuojant istorinius įvykius – teatras. Jis pasitelkia gyvąją komunikaciją. Teatras, kaip istorinės atminties sklaidos medija, siekia paveikti žmogaus sąmonę, atgaivinti prisiminimus ar atkurti nepatirtus išgyvenimus.
Konkretus pavyzdys: istorinis įvykis – Holokaustas; spektaklis – Yanos Ross „Mūsų klasė“, kuris paremtas kritinės atminties forma. Ten galime atrasti ,,bežadę kartą“, kuri dėjo visas pastangas tam, kad užmirštų ir susitaikytų su išgyventais istoriniais įvykiais. Tam tikrų šou elementų, kad tema būtų patrauklesnė kuo platesnei auditorijai. Spektaklio metu atsirandantis cirko įvaizdis apklausiant dėl padarytų nusikaltimų, po tragiškų įvykių dainuojamos vaikiškos dainelės ir panašūs režisūriniai sprendimai stiprina publikos kritinį požiūrį į istoriją.
Kritinės atminties forma turi galimybę skatinti žiūrovą nepasiduoti sentimentams, atsisukti į skaudžius istorinius įvykius ir kritiškai pažvelgti ne tik iš vienos, aukos, perspektyvos. Būtent čia pasitarnauja teatro galia atkurti įvykius, pasinaudoti gyva komunikacija, veiksmą perteikiant ne tik faktais, vaizdu, bet ir garsu, kvapais ar kitais režisieriaus sugalvotais būdais.
Teatras – suteikiantis pavidalą tam, ko paprasta kalba negali atskleisti. Būtent dėl to kritinės atminties formos, pasitelkiant teatrą, dar aiškiau ir prieinamiau papasakoja apie tai, ko žmonės dažnai girdėti ir prisiminti nenori, ar ko negeba užfiksuoti istoriografiniai šaltiniai.
Trumpai apžvelgus teatro ir istorinės atminties santykį tampa aišku, kad ši komunikacijos forma su žiūrovais yra išskirtinė, turinti daugiau privalumų nei tik, pavyzdžiui, moksliniai-istoriniai šaltiniai. Teatras primena, trikdo ramybę tų, kurie apsilankė spektaklyje, siekiančiame kelti diskusijas ir atgaivinti prisiminimus ar atkurti nepatirtus, bet istoriškai žinomus įvykius.