#AHAmoment: Rita apie tai, kiek vidutiniškai efektyvu investuoti į reputaciją

Mūsų komandos vadovė Rita dalijasi savo įkvėpimu. Kokią dalį biudžeto reiktų skirti ryšiams su visuomene arba komunikacijai įmonėje? Būtų labai įdomu, jei kuri verslo konsultacijų bendrovė apklaustų įmones Lietuvoje, kokią dalį savo pajamų jos iš tikrųjų skiria rinkodarai ir komunikacijai. Deja, tokio tyrimo man iki šiol neteko matyti, tad pabandžiau paskaičiuoti teoriškai ir pasiremti kitų šalių praktika.

Bendra taisyklė tokia – kuo įmonė mažesnė, tuo didesnė jos pajamų dalis skiriama rinkodarai ir komunikacijai. Taip pat daugiau išleisite, jei jūsų klientai – gyventojai, o ne įmonės.

Kadangi didžioji dalis Lietuvos bendrovių pasauliniame kontekste yra vidutinės ir mažos (turime tik kiek daugiau nei 150 įmonių visoje šalyje, kurių apyvarta perkopia 50 mln. EUR, sako Verslo žinios. Jei įtrauksime bankus, draudimo bendroves ir neteikiančias ataskaitų Registrų centrui – bus kokie 200), tad vidutiniai Lietuvos įmonių rinkodaros biudžetai turėtų siekti bent 10-15 proc. pajamų.

Taigi, jei jūsų įmonės apyvarta yra 1 mln. EUR – rinkodarai ir komunikacijai per metus tikriausiai skiriate apie 100 – 150 tūkst. EUR, o gal ir dar daugiau.

O kaip šį pyragą įprastai pasidalija komunikacininkai ir rinkodaristai? Rinkodara parduoda – mums, vadovams, tai labai patrauklu. Komunikacija kuria reputaciją ir informuoja – vis dar neretas vadovas pagalvoja, o kam to reikia? Taigi akivaizdu, kam atitenka biudžeto liūto dalis.

Bet man gi rūpi suprasti, kiek vis tik verslui būtų efektyvu skirti komunikacijai, arba kaip anksčiau sakydavome – ryšiams su visuomene?

Apibendrinusi keletą tyrimų (perskaičiau bent penkis) ir paskaičiavusi savo praktinę patirtį, sakyčiau, kad komunikacijai Lietuvoje efektyvu skirti bent 3 proc. įmonės pajamų. Vėlgi, nuo milijono – tai vidutiniškai 30 tūkst. EUR.

Sakyčiau, tikrai nedaug, o rezultatas – garantuotas. Nes šiais laikais visi matome, kad svarbu jau ne ūgis, ne draugų skaičius, net ne pinigų kiekis – svarbu reputacija.