#AHAMOMENT: MIGLĖ APIE TAŠKĄ

Taškas.

Susipažinote, bendraujate, keičiatės kontaktais – anksčiau būdavo įprasta bendravimo eigoje paprašyti telefono numerio. Dabar po formalios ar neformalios pažinties dažniausiai apsikeičiate kuo? Facebook’o kontaktais. Susirašysime per Facebook’ą – tapo įpasta fraze atsisveikinant po pažinties.

Ir štai. Jūs atsisveikinate, o po valandos laiko galite jau sužinoti tiek, kiek anksčiau būtų reikėję mažiausiai penkių susitikimų. O gal ir daugiau. Gimtadienis, bendrų draugų ratas, paskutinių atostogų kryptis, kur dirbate, mokėtės, ką mėgstate valgyti.

Elementarus klausimas: ar visų bendradarbių, su kuriais puikiai sutariate, smagiai kartu pietaujate, geriate kavą ar net susitinkate ketvirtadienį po darbo, turite telefono numerį? O kam jis? Juk susirašote dažniau per Messenger‘į, nei gyvai paklausiate, ar nori kavos? Net šypsenėlę nusiunti, o realiai jis mato, kad šiuo metu tikrai nesišypsai. O jei reikės, tai galite ir susiskambinti per tą patį Messenger‘į. Tai kam iš viso ta SIM kortelė, jei realiai užtenka wi-fi?

Bendravimas keičiasi. Keičiasi ir bendravimo palaikymo būdai. Tik skaitydama susirašinėjimus su šeima, draugais, bičiuliais, bendradarbiais, partneriais, visada pagalvoju: jei klausiame, vadovaujamės klausiamosios nuosakos skyrybos taisyklėmis ir klaustuką rašome, bet jei tiesiog teigiame, kodėl niekada sakinio / žinutės pabaigoje, neatsiranda tas paprastas TAŠKAS. Juk TAŠKAS bendravime, komunikacijoje yra kur kas svarbesnis už kablelį ar daugtaškį. Juk tik TAŠKAS leidžia suprasti, kad esame tvirtos nuomonės, palaikome savo poziciją. Tad, net jei komunikacijos priemonės keičiasi, pabandykime išlaikyti pagrindines taisykles. TAŠKAS. Nuomonė. TAŠKAS.